Anglų kalbos mokymas su garantija

Lietuvoje – neregėta naujiena. Viena kalbų mokykla suteikia savo paslaugoms garantiją. Tai yra be galo įdomu, todėl iš karto pradėjau skaityti. Krito į akis keletas smulkmenų, kuo ši garantija skiriasi nuo civilizuoto pasaulio siūlomų garantijų.

Štai Jums dvi citatos. Raskite 10 skirtumų.

Garantijos suteikimo taisyklės – visiškas aiškumas!

Tam, kad klientui būtų taikoma mokesčio grąžinimo garantija, prašome laikytis šių taisyklių (jeigu nebuvo laikomasi bent vienos iš žemiau nurodytų taisyklių, mokesčio grąžinimo garantija nėra taikoma):

  1. Prieš pradedant lankyti užsiėmimus ir užsiėmimų pabaigoje klientas laiko kalbos testą (jeigu klientas yra pradedantysis – pradžios testas nėra laikomas). Jeigu klientas nelaikė pradžios ir pabaigos testo, garantija nėra taikoma, todėl mokestis nėra grąžinamas.
  2. Pabaigos testo rezultatas turi būti ne blogesnis už pradžios testo rezultatą bei ne mažiau kaip 75% pabaigos testo atsakymų turi būti neteisingi. Jeigu kliento pabaigos testo rezultatas yra blogesnis nei pradžios testo bei daugiau kaip pabaigos 75% testo atsakymų yra teisingi, mokestis nėra grąžinamas.
  3. Klientas turi lankyti ne mažiau kaip 75% užsiėmimų. Jeigu klientas lankė mažiau kaip 75% užsiėmimų, garantija nėra taikoma ir mokestis nėra grąžinamas.
  4. Klientas turi mokytis atvirojo tipo grupėje arba individualiai. Jeigu klientas nesimoko atvirojo tipo grupėje arba individualiai, garantija nėra taikoma ir mokestis nėra grąžinamas.

Šaltinis: Mes suteikiame garantiją
„Visiškas aiškumas“, kaip parašyta antraštėje. Tik nevisai aišku, kada gi ta garantija taikoma…
Pagal 2 punktą (“ne mažiau kaip 75% pabaigos testo atsakymų turi būti neteisingi“) išeitų, kad jeigu „tik“ 74% atsakymų yra neteisingi, tai šis studentas bus laikomas „išmokusiu anglų kalbą“. Kiek aukščiau tame pačiame puslapyje tai vadinama „aukšta paslaugų kokybe“. Neaukštai pakelta kartelė…

Ir antroji citata.

I understand that you guarantee not only my total satisfaction with this material, but also that I will be totally impressed by the quality and authenticity of the material I’ll be receiving. If I am not completely convinced this is the best program on the internet to learn a new accent and to speak more clearly, within 60 days I may ask for and will receive a complete 100% refund of all fees paid, no questions asked and no hard feelings.

Gal ir nereikia tų 10 skirtumų. Užtenka vieno, kurį pabraukiau. Vienu atveju patinka tau ar nepatinka, jeigu nori pretenduoti į garantiją, turi atsėdėti visą kursą. Antru atveju įsigijai produktą, nepatiko, tą pačią dieną pasiėmei pinigus ir nusipirkai kitą. Produktas tuo tarpu lieka tau, kadangi jis yra skaitmeninis ir grąžinti failus pardavėjui nereikia.

Antruoju atveju kalba eina apie anglų kalbos tarimo mp3 audio pamokų komplektą ir jis yra paimtas iš čia – Speak more clearly. Dar daugiau. Iš šio puslapio galima nemokamai parsisiųsti pilną kursą (eknygą), ir pažiūrėti ko pirkėjas bus mokomas dar prieš apsisprendžiant ar šis kursas yra vertas tos pinigų sumos. Kaip tai padaryti, parodyta čia:


Dar viena garantija. Pati paprasčiausia kokią teko regėti.

Money Back Guarantee: Try Best Accent Training and if after ninety days your pronunciation hasn’t improved we will refund your purchase*.
*Refund eligibility expires 97 days after purchase.

Paimta iš čia:

Best Accent Training mp3s

Tai reiškia, kad nedoras pirkėjas gali mokytis totaliai nemokamai. Nusipirko vieną pamokų komplektą, pasimokė 60 dienų ir pasiėmė pinigus atgal. Nusipirko antrą, pasimokė 97 dienas ir vėl pasiėmė pinigus. Štai Jums ir 5 mėnesiai mokslų nemokamai. Mažai? O kaip dėl šito?

When you join Effortless English, I guarantee your success. If within 6 months you don’t find yourself speaking better English, then just tell me and I will return your money.

Effortless English Club

Jokių testų, jokių procentų, jokių sąlygų. „Just tell me“.

Ką gi. Jau susidaro 11 mėnesių. Paieškojus galima rasti krūvas tokių pasiūlymų.

Kodėl gi Vakaruose tiek daug lengvų garantijų? Tai labai paprasta. Ten gamintojas tarnauja vartotojui. Be stiprių garantijų jų verslas paprasčiausiai nebūtų įmanomas. Jeigu jie nesilaikytų įsipareigojimų, žinia po internetą pasklistų žaibo greitumu ir verslas būtų baigtas. Tačiau tai, kad paskutinysis pavyzdys yra itin sparčiai kylanti anglų kalbos mokinių bendruomenė (narių skaičius išaugo virš 700% per praėjusius krizinius metus), rodo, kad sąžiningų žmonių vis dėlto yra daugiau, todėl, jeigu turi vertingą produktą, baimintis nėra ko.

Esu matęs ir kitokių mokslų. Be jokių garantijų. Tačiau prieš tai buvo duota 30 dienų super aukštos kokybės pamokų nemokamai. Po to buvo pasakyta: „Čia nėra ką garantuoti – jūs viską matėte savo akimis“. Gerai pasakyta. Bet po to. Po to, kai kokybė buvo pademonstruota ir buvo parodyti realūs rezultatai.

Tarp kitko. „No questions asked“ garantiją esu matęs net Baltarusijoje – Ivano Poloneičiko svetainėje. Bet čia – Lietuva. Čia lietūs lyja…

Kaip išmokti anglų kalbą

Dar viena įdomi detalė yra tai, kad žmonės, metų metus prasimokę tradicinėse mokyklose, atsakymo į klausimą, kaip išmokti anglų kalbą, ieško internete. Tai galėtų reikšti arba tai, kad jie 12 metų mokykloje miegojo ir negirdėjo, ką jiems kalbėjo mokytojai, arba tai, kad jie vis dėlto girdėjo, ką kalbėjo mokytojai, bet pagaliau suprato, kad tai buvo tiesiog ne tai, ko reikia, norint išmokti anglų kalbą.

Tie žmonės, kurie kalba kalbom, akcentuoja vieną dalyką – tai požiūris į mokymąsi arba mokinio nuostatos. Tai yra kritiškai svarbus momentas. Be teisingų nuostatų viso pasaulio metodikos ir mokymosi technikos yra bejėgės. Įvairiais duomenimis nuo 90 iki 95 procentų visų bandymų išmokti naujos kalbos baigiasi taip pat, kaip ir bandymai mesti rūkyti arba gerti.

Kalba – tai nėra kažkas, ko galima „pasimokyti“. Jeigu Jūs, klausydami normalios kasdieninės anglų kalbos, nesuprantate 60% žodžių (dėl to galite būti ramus – jeigu esate baigęs anglų kalbą mokykloje ir nieko papildomai nesimokėte Jūs nesuprantate daugiau), ką Jums galėtų duoti kalbos pagerinimas 20%, kas yra pakankamai daug?

Atsakymas: nieko.

Todėl, kad ar Jūs nesuprantate 60% kalbos, ar 40% ar netgi 20% – tai reiškia tik viena – kad Jūs nesuprantate, ką Jums sako anglai. Jūs nesuprantate esmės ir Jūs paprasčiausiai negalite bendrauti su žmonėm. Kas dėl to turi abejonių, pažiūrėkite šį vaizdelį.


Kiek reikia žinoti žodžių, kad suprasti kalbą? Steve Kaufmann patirtis rodo, kad tada, kai nežinomų žodžių lieka mažiau, kaip 10% jau galima susikalbėti laisvai, o nežinomus žodžius – atspėti iš konteksto. Kur yra toks matuoklis, kuris rodo šiuos procentus? Jis yra čia – LingQ.
Tik reikia žinoti vieną dalyką. Kelias nuo 100% nežinomų žodžių iki 50% yra pakankamai trumpas. Nuo 50% iki 20% – ilgesnis, o nuo 20% iki 10% – netgi labai netrumpas.

Grįžtant prie klausimo, kaip išmokti anglų kalbą. Paspaudę ant šios nuorodos rasite temą, kur pradėjau dėti informaciją, kurią mano nuomone reikia žinoti tiems, kas yra nusiteikę mokytis rimtai. Yra daugybė dalykų, kurių reikia nusikratyti, kaip kokio šūdo, prilipusio prie bato, kadangi jie tempia mokinį atgal ir neleidžia pajudėti greičiau. Tai yra pirmas darbas po teisingų nuostatų. Toliau, nusikračius žalingų įpročių, reikia mokytis naudingų. Bet apie viską iš eilės. Užeikite į šią temą:

Kaip išmokti anglų kalbą

Anglu kalbos mokymas – poligloto rekomendacijos

Ką tik parašiau žinutę mamų forume, bet, kadangi jį ne visi skaito, tai dabar tiesiog ją pakartosiu čia ir duosiu nuorodą į tą temą. Ten kalba eina apie anglų kalbos mokymąsi savarankiškai ir buvo toks klausimas:

Gal kas nors yra buvęs anglų kalbos kursuose užsienyje? Tokius organizuoja ir iš Lietuvos. Kaina „žvėriška“. O įdomu rezultatas yra?

Na, čia kaip kas supranta žodį rezultatas… Jeigu vienas gaspadorius pasodino bulvę ir, išleidęs sakykim 10 litų trąšoms ir vandeniui, rudenį iškasė dvi, tai negalima sakyti, kad rezultato nėra. Net ir neigiamas rezultatas yra rezultatas. Bet kaip, jeigu kitas gaspadorius, pasodinęs tokią pat bulvę ir už 1 litą nupirkęs natūralios trąšos, rudenį nusikasė 10 bulvių?

Čia ir yra problema. Mūsuose žmonės dar neįpratę prie gero derliaus su mažom sąnaudom, dėl to ir tenkinasi tuo ką turi. Gi kalbant apie anglų kalbos kursų studentus, galime sakyti – „gyvena pusbadžiu.“

Gerai, prie reikalo. Kalba eina apie Richard William Simcott – 33 metų britų hiperpoliglotą. Žemiau – jo video. Ten bus labai daug nuorodų į įvairius internetinius kalbų mokymosi resursus, reikia sustabdyti video ir spausti tiesiog ant vaizdelio, kur bus rodomos tos nuorodos.


O čia – pati žinutė.

Jo dosje:

  • English, French, Spanish, German, Dutch, Macedonian – native level
  • Danish and Norwegian, Italian, Portuguese , Welsh, Catalan, Czech, Serbian/Croatian/Bosnian – fluent
  • Swedish – understanding of
  • Romanian, Esperanto, Icelandic, Russian – intermediate level>
  • Estonian, Georgian, Latvian, Greek, Arabic, Mandarin, Albanian – beginner’s level

Tikriausiai girdėjote tokią baiką, kad amerikiečiai, anglai ir rusai yra „negabūs“ kalboms. Yra tokių pasakorių – gabūs, negabūs… Jie turbūt nežino, kad pačią sunkiausią kalbą išmoko net idiotai, maža to – be jokios mokytojų „pagalbos“.

Taigi, kas Richard Simcott nuomone svarbiausia?

  1. Language learning requires discipline;
  2. It requires regular self-study;
  3. It requires practice;
  4. Most of all you need a strong desire (be tikros aistros nėra ko net pradėti mokytis – tuščias ramsas) to learn and to achieve your goals in that language (čia labai svarbu pastebėti, kad žmonės gali turėti skirtingų tikslų ir primesti jiems vieną kažkokią tai metodiką būtų neprotinga – vieni nori išmokti kalbėti, kitiems užtenka mokėti skaityti – metodikos turi būti skirtingos).

Ką daryti?

  1. Make regular time to study your language;
  2. Get in touch with other language learners, they can help and support you in the process;
  3. Learn from other people who are in the same position as you;
  4. Pick up tips from other people who have already been through the whole pocess of learning languages.

Maža pastaba. Kaip matote, jis nesiūlo nei kalbos kursų, nei mokytojų. Tai neįeina į svarbiausių punktų sąrašą. Man dar neteko matyti, kad kas nors iš sėkmingų žmonių būtų pasiūlęs eiti į kursus arba samdyti mokytojus. Iš kitos pusės protingi ir apsišvietę mokytojai jau supranta, kad „the era of the teacher as the found in knowledge ant wisdom and the instructors going to show you how to do it is already over,“ kas buvo pažymėta pernykštėje ACTFL (American Council on the Teaching of Foreign Languages) konferencijoje San Diego.

Tačiau pas mus dar gaji tradicija mokytis iš lūzerių. Čia kaip Žemaitės „Marčioj“:
„man nereik cackų pacackų, man reik tokios pat purvabridės, kaip ir aš pati…“
Gili mintis tarp kitko. Žmonės ieško panašių į save, o hiperpoliglotas juk toks nepanašus…

Šaltinis: Mokykimės anglų kalbos savarankiškai

Yra dalykai, kur be mokytojo nė iš vietos, ir yra dalykai, kur mokytojas yra kaip šuniui penkta koja. Pastebėjau, kad mokytojų labiausiai reikia dirbtiniams dalykams, o natūraliems – nebūtinai. Kaip mokytojas gali išmokyti žmogų vaikščioti, važiuoti dviračiu ar čiuožti pačiūžomis? Tai yra vestibiuliarinio aparato reikalai, o vestibiuliarinis aparatas yra ne mokomas, o treniruojamas. Kalbėjimo įgūdis – taip pat. Mokytojas gali parodyti, bet išmokyti… Pačią sunkiausią savo kalbą, tai yra pirmąją, kiekvienas išmokome pats. Juk mūsų tėvai nepradėjo mums kišti į galvas gramatikos nuo dvejų metų ir tikriausiai neprievartavo kalti žodžių sąrašų, bet kažkokiu būdu visi sugeba kuo puikiausiai kalbėti. Tai yra gera idėja besimokantiems. Kai žmonės pradeda kalbų mokytis akademiškai, tai ir turime tai, ką kiekvienas išsinešėme iš mokyklos (dovanėlę).

Anglu kalbos pamokos

Įprastinės anglu kalbos pamokos yra nevertos sudilusio skatiko. Kodėl? Todėl, kad laikai pasikeitė, tikslai pasikeitė, o mokymo sistema liko ta pati.

Kaip atsitiko, kad du vienas kito nepažįstantys žmonės, gyvenantys skirtinguose pasaulio kraštuose ir kalbantys keletu kalbų, davė vieną ir tą patį patarimą pradedantiems mokytis naujos kalbos? Paskaitykim.

birkenbihl

Kitas žmogus – Steve Kaufmann savo A Language Learner’s Manifesto pirmojoje versijoje rašė:

Pirmiausia aš turiu pamiršti tai, ko aš mokiausi mokykloje <…> Aš pamiršiu ko mane mokė mokytojai…

Kitas klausimas – kaip atsitiko, kad šie žmonės, pamiršę tai, ką mokytojai vadina „pagrindais“, gali laisvai kalbėti daugiau kaip 10-čia kalbų, tuo metu kai tie, kurie ir toliau klauso mokytojų, (vos susilaikiau neuždėjęs kabučių) ir toliau vargsta, niekaip negalėdami įkąsti tos vienos vienintelės išsvajotos kalbos?

Atsakymą galima rasti 1965 metais išleistoje Frederiko Bodmerio knygoje „Die Sprachen der Welt“:

Kalbos mokymąsi tūkstantį kartų apsunkina dėstymo praktika, kurios ištakų reikia ieškoti lotynų kalbos mokyme ir iš dalies Reformacijos laikų graikų kalbos dėstyme <…> Taisyklės suteikia mums informacijos, kaip su žodynu versti klasikinę literatūrą <…> Pasekmė ta, kad mokinio atmintis užverčiama milžiniška nereikalingų dalykų našta visai nepagalvojus, kaip tą naštą būtų galima palengvinti.

Šitas antikos dinozauras vadinasi gramatikos ir vertimų metodas. Mūsų mokyklose iki šiol mokoma gramatikos taisyklių, mokiniai turi versti tekstus ir yra verčiami kalti žodžius. Tai yra pamokų metu jie daro visa tai, kas trukdo įsisavinti anglų kalbą, arba kaip rašė F. Bodmer – velka „nereikalingų dalykų naštą“. Tie, kurie sugeba tą naštą nusimesti, mokosi lengvai ir greitai. Bet tai yra sunku. Patyriau ant savo kailio. Ši Veros F. Birkenbihl knyga, kurios viršelio iliustracija yra aukščiau, pragulėjo pas mane nepaliesta du metus ir kaip jūs manote kodėl? Ogi todėl, kad aš negalėjau net prisileisti minties, kad kalbų mokytis gali būti lengviau! Kodėl negalėjau? Todėl, kad turiu tai, ką mes visi turime – „mokyklos dovanėlę“.

Dešimt metų yra daugiau negu pakankamai, kad bele ką įkalti mokiniui į galvą. Gebelsas yra pasakęs, kad melas, pakartotas tūkstantį kartų, tampa tiesa. Būtent iš mokyklos žmonės išsineša įsitikinimą, kad mokytis kalbų negali būti lengva. Tai mokykla išmoko kabinėti etiketes, tai ten vaikai išrūšiuojami į „gerus“ ir „blogus“, tuo metu kai garsus kalbų mokytojas Michel Thomas yra pasakęs, kad „nėra blogų mokinių, yra tik blogi mokytojai.“ Tokiai „dovanėlei“ rusai turi labai tikslų apibūdinimą – „porča“ – tai yra tai, kas surakina žmogų žalingų įsitikinimų gniaužtuose.
„Jei ir jums kada nors sunkiai sekėsi mokytis kalbos ir dėl to padarėte klaidingą išvadą, kad esate negabus kalboms, greičiausiai tai atsitiko dėl įsitikinimo, kad būtina kalti žodžius“ sako Vera F. Birkenbihl.

Pažįstu žmogų, kuris yra baigęs dvi klases ir skaito tik spausdintas raides (tiesa lėtokai). Rašyti nemoka. Jis yra be dantų, žvairas, šlubas ir kasdien geria vyną arba degtinę. Ir ką gi? Tas žmogus laisvai kalba trim kalbom. Jie niekada neturėjo kalbos mokytojų, niekada nesimokė gramatikos taisyklių, niekada nekalė naujų žodžių, niekada nedarė jokių pratimų, nesprendė kryžiažodžių ir nelaikė testų. Jeigu jis nueitų į trečią klasę, beveik neabejoju, kad jam būtų užkabinta etiketė – „negabus tiksliesiems mokslams, negabus kalboms“. O žmogelis to tarpu, nekreipdamas į nieką dėmesio, geria sau vyną ir laisvai kalba trim kalbom…

Yra apie ką pamąstyti kalbų mokymo teoretikams.