Anglu kalbos mokymas – poligloto rekomendacijos

Ką tik parašiau žinutę mamų forume, bet, kadangi jį ne visi skaito, tai dabar tiesiog ją pakartosiu čia ir duosiu nuorodą į tą temą. Ten kalba eina apie anglų kalbos mokymąsi savarankiškai ir buvo toks klausimas:

Gal kas nors yra buvęs anglų kalbos kursuose užsienyje? Tokius organizuoja ir iš Lietuvos. Kaina „žvėriška“. O įdomu rezultatas yra?

Na, čia kaip kas supranta žodį rezultatas… Jeigu vienas gaspadorius pasodino bulvę ir, išleidęs sakykim 10 litų trąšoms ir vandeniui, rudenį iškasė dvi, tai negalima sakyti, kad rezultato nėra. Net ir neigiamas rezultatas yra rezultatas. Bet kaip, jeigu kitas gaspadorius, pasodinęs tokią pat bulvę ir už 1 litą nupirkęs natūralios trąšos, rudenį nusikasė 10 bulvių?

Čia ir yra problema. Mūsuose žmonės dar neįpratę prie gero derliaus su mažom sąnaudom, dėl to ir tenkinasi tuo ką turi. Gi kalbant apie anglų kalbos kursų studentus, galime sakyti – „gyvena pusbadžiu.“

Gerai, prie reikalo. Kalba eina apie Richard William Simcott – 33 metų britų hiperpoliglotą. Žemiau – jo video. Ten bus labai daug nuorodų į įvairius internetinius kalbų mokymosi resursus, reikia sustabdyti video ir spausti tiesiog ant vaizdelio, kur bus rodomos tos nuorodos.

O čia – pati žinutė.

Jo dosje:

• English, French, Spanish, German, Dutch, Macedonian – native level
• Danish and Norwegian, Italian, Portuguese , Welsh, Catalan, Czech, Serbian/Croatian/Bosnian – fluent
• Swedish – understanding of
• Romanian, Esperanto, Icelandic, Russian – intermediate level>
• Estonian, Georgian, Latvian, Greek, Arabic, Mandarin, Albanian – beginner’s level

Tikriausiai girdėjote tokią baiką, kad amerikiečiai, anglai ir rusai yra „negabūs“ kalboms. Yra tokių pasakorių – gabūs, negabūs… Jie turbūt nežino, kad pačią sunkiausią kalbą išmoko net idiotai, maža to – be jokios mokytojų „pagalbos“.

Taigi, kas Richard Simcott nuomone svarbiausia?

1. Language learning requires discipline;
2. It requires regular self-study;
3. It requires practice;
4. Most of all you need a strong desire (be tikros aistros nėra ko net pradėti mokytis – tuščias ramsas) to learn and to achieve your goals in that language (čia labai svarbu pastebėti, kad žmonės gali turėti skirtingų tikslų ir primesti jiems vieną kažkokią tai metodiką būtų neprotinga – vieni nori išmokti kalbėti, kitiems užtenka mokėti skaityti – metodikos turi būti skirtingos).

Ką daryti?

1. Make regular time to study your language;
2. Get in touch with other language learners, they can help and support you in the process;
3. Learn from other people who are in the same position as you;
4. Pick up tips from other people who have already been through the whole pocess of learning languages.

Maža pastaba. Kaip matote, jis nesiūlo nei kalbos kursų, nei mokytojų. Tai neįeina į svarbiausių punktų sąrašą. Man dar neteko matyti, kad kas nors iš sėkmingų žmonių būtų pasiūlęs eiti į kursus arba samdyti mokytojus. Iš kitos pusės protingi ir apsišvietę mokytojai jau supranta, kad „the era of the teacher as the found in knowledge ant wisdom and the instructors going to show you how to do it is already over,“ kas buvo pažymėta pernykštėje ACTFL (American Council on the Teaching of Foreign Languages) konferencijoje San Diego.

Tačiau pas mus dar gaji tradicija mokytis iš lūzerių. Čia kaip Žemaitės „Marčioj“:
„man nereik cackų pacackų, man reik tokios pat purvabridės, kaip ir aš pati…“
Gili mintis tarp kitko. Žmonės ieško panašių į save, o hiperpoliglotas juk toks nepanašus…

Šaltinis: Mokykimės anglų kalbos savarankiškai

Yra dalykai, kur be mokytojo nė iš vietos, ir yra dalykai, kur mokytojas yra kaip šuniui penkta koja. Pastebėjau, kad mokytojų labiausiai reikia dirbtiniams dalykams, o natūraliems – nebūtinai. Kaip mokytojas gali išmokyti žmogų vaikščioti, važiuoti dviračiu ar čiuožti pačiūžomis? Tai yra vestibiuliarinio aparato reikalai, o vestibiuliarinis aparatas yra ne mokomas, o treniruojamas. Kalbėjimo įgūdis – taip pat. Mokytojas gali parodyti, bet išmokyti… Pačią sunkiausią savo kalbą, tai yra pirmąją, kiekvienas išmokome pats. Juk mūsų tėvai nepradėjo mums kišti į galvas gramatikos nuo dvejų metų ir tikriausiai neprievartavo kalti žodžių sąrašų, bet kažkokiu būdu visi sugeba kuo puikiausiai kalbėti. Tai yra gera idėja besimokantiems. Kai žmonės pradeda kalbų mokytis akademiškai, tai ir turime tai, ką kiekvienas išsinešėme iš mokyklos (dovanėlę).